„That Girl“ – tai virusinė „TikTok“ tendencija, rodanti idealizuotą dienotvarkę, paremtą sveikatingumu, produktyvumu ir asmeniniu tobulėjimu. Šis archetipas dažniausiai keliasi 5 val. ryto, medituoja, rašo dienoraštį, sportuoja, geria vandenį su citrina, valgo estetiškai paruoštą sveiką maistą ir palaiko „Instagram“ vertą gyvenimo būdą – ir visa tai padaro dar prieš daugumai žmonių baigiant gerti kavą. Nors ši tendencija pateikiama kaip motyvuojanti, ji sukėlė diskusijų dėl jos poveikio psichikos sveikatai ir kūno įvaizdžiui.
Standartinė rutina prasideda ankstyvu pabudimu (dažniausiai 5–6 val. ryto), po kurio seka struktūruota rytinė seka: meditacija arba dienoraščio rašymas, treniruotė su derančia apranga, odos priežiūra ir kruopščiai nufotografuoti pusryčiai – dažnai glotnučių dubenėliai, skrebučiai su avokadu ar žalieji sultys. Visą dieną ji laikosi sveikų įpročių: švarios mitybos, produktyvumo ir savirūpos praktikų. Estetika čia yra raktas: viskas, nuo sportinių drabužių iki pusryčių lėkščių, yra vizualiai koordinuota ir nepriekaištinga. Vaizdo įrašuose akcentuojama sveikatingumo estetika, dėl kurios ši rutina atrodo trokštama ir pasiekiama.
Terapeutai ir psichologai išreiškė susirūpinimą, kad „That Girl“ turinys skatina nepasiekiamus standartus ir stiprina lyginimosi kultūrą. Kadangi socialiniuose tinkluose rodomos tik atrinktos akimirkos, šių vaizdo įrašų žiūrėjimas gali sukelti neadekvatumo, nerimo ir žemos savivertės jausmą. Tendencijos akcentuojamas tobulumas ignoruoja realybę – dienas, kai žmonėms reikia daugiau miego, kai praleidžiamos treniruotės ar nesilaikoma griežtos sveikos rutinos. Kritikai taip pat pastebi įvairovės trūkumą „That Girl“ turinyje ir tai, kad tokiam gyvenimo būdui palaikyti reikia nemažai laiko bei finansinių išteklių, todėl daug kam jis paprasčiausiai nepasiekiamas.
Nors atskiri elementai – sportas, meditacija, sveika mityba – yra išties naudingi gerai savijautai, visą šį „paketą“ išlaikyti ilgą laiką yra sunku. Tendencija supina saviugdą su perfekcionizmu, o tai sukelia spaudimą, o ne motyvaciją. Daugelis, bandančių laikytis pilnos rutinos, jau po kelių dienų praneša apie perdegimą. Svarbiausia skirtis: sveiki įpročiai yra vertingi, tačiau įsitikinimas, kad privalote viską daryti tobulai, kad jūsų gyvenimas būtų „sutvarkytas“, yra klaidingas. Realistiška sveika rutina kiekvienam atrodo kitaip ir jai nereikia derančių sportinių kostiumų ar „Instagramo“ vertų patiekalų.
Ši tendencija tapo kultūriniu atspirties tašku aptariant prarają tarp socialinių tinklų įvaizdžio ir realybės. Ji paskatino platesnes diskusijas apie toksišką produktyvumą, sveikatingumo industriją ir tai, kaip platformos išpučia nerealistinius kūno standartus. Nors vieni tai vertina kaip nekenksmingą motyvaciją, kiti mato tai kaip pavyzdį, kaip socialinė žiniasklaida gali normalizuoti perfekcionizmą. Tendencija taip pat paveikė rinkodarą – prekės ženklai sėkmingai išnaudojo šią estetiką parduodami sportinę aprangą, wellness produktus ir virtuvės reikmenis žmonėms, norintiems atkurti „That Girl“ įvaizdį.
Atgal į žodyną